Visos{0}}vikšrinės visureigio transporto priemonės pagal važiuoklės struktūrą gali būti suskirstytos į tris tipus: pus-vikšrinės transporto priemonės (su slidėmis arba ratais priekinėje ašyje ir vikšrėmis ant galinės ašies); pilno-vikšro transporto priemonės (su vikšrais tiek priekinėje, tiek galinėje ašyje); ir ratinės{3}}vikšrinės transporto priemonės (su keičiamais ratais ir vikšrėmis). Šios transporto priemonės turi žemą slėgį, minimalų skęstymą, stiprią sukibimą ir puikų mobilumą. Padidėjęs kontaktinis plotas pagerina sukibimą, sumažina santykinį žemės slėgį ir sumažina tikimybę įstrigti. Jie taip pat turi paprastą, tvirtą ir patvarią struktūrą. Vikšrų protektoriaus raštai ir atramos užtikrina geresnį sukibimą lyjant, sniego, ledo ar įkalnėje vietovėje.
Visų{0}}vikšrinių visureigių transporto priemonių vairavimo mechanizmas skiriasi nuo ratinių transporto priemonių, visų pirma priklausomas nuo greičio skirtumo tarp dviejų vikšrų. Įprasti vairavimo metodai apima diferencialinį vairavimą ir stabdymo vairavimą. Jų vairavimo sistemose dažnai naudojamas hidraulinis-mechaninis diferencialinis vairavimas, kurį sudaro hidraulinė transmisija, diferencialo įtaisas ir vairo valdymo blokas. Jis paskirsto varomąją jėgą naudodamas hidraulinę technologiją, užtikrindamas nepriklausomą ir tikslų kairiojo ir dešiniojo vikšrų valdymą.
Kalbant apie vikšrų medžiagas, be tradicinių plieninių vikšrų, šiuolaikinėse vikšrinėse transporto priemonėse dažnai naudojami guminiai vikšrai. Guminiai vikšrai turi tokius privalumus kaip lengvas svoris, mažas triukšmas, gera smūgių absorbcija, didelis atsparumas korozijai ir minimali žala asfaltuotiems keliams. Tačiau jie taip pat turi trūkumų, tokių kaip ribotas stiprumas, palyginti trumpas tarnavimo laikas ir būtinybė visiškai pakeisti po pažeidimo. Tobulėjant medžiagų technologijoms, guminių vikšrų{3}}laikomoji galia buvo nuolat tobulinama, o jų taikymas vis labiau plinta.
